Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamentas (toliau – Utenos departamentas) informuoja, kad šiais metais (sausio – birželio mėn.) Utenos apskrityje ypač padidėjo sergamumas vėjaraupiais, sirgo 770 gyventojų, iš jų Utenos r. sav. – 414. Dažniausiai sirgo vaikai (95–98 proc.), suaugę asmenys sudarė (2–5 proc.).
Praėjusiais (2022 m.) metais Utenos apskrityje užregistruota perpus mažiau vėjaraupių atvejų – 305, iš jų Utenos r. sav. – 49 atvejai.
Pažymėtina, kad sergamumo vėjaraupiais vaizdą iškreipė COVID-19 ligos pandemija, kuomet izoliacija, socialinio gyvenimo apribojimai, bendravimas mažuose šeimos „burbuluose“ sumažino galimybes plisti vėjaraupių virusui.
Kas yra vėjaraupiai?
Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Dažniausiai šia liga serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, tuomet persergama lengva šios ligos forma. Suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Itin vėjaraupių infekcija pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.
Kas sukelia ligą?
Vėjaraupius sukelia Varicella-Zoster virusas, priklausantis Herpesviridae šeimai. Kadangi po infekcijos virusas lieka organizme (nugaros smegenų mazguose), nusilpus imuninei sistemai jis gali suaktyvėti ir sukelti kitą ligą – juostinę pūslelinę, herpes zoster (bėrimas pūslelėmis išilgai kurio nors nervo, kas sukelia didžiulį skausmą toje vietoje).
Kaip užsikrečiama vėjaraupiais?
Infekcijos šaltinis – vėjaraupiais sergantis žmogus. Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais, kai jis kosti, čiaudo ar net kalba. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus (tiek nuo sergančiojo vėjaraupiais, tiek juosiančia pūsleline), jei serga nėščioji – per placentą. Virusas yra itin lakus, gali pasklisti po visą pastatą, tačiau jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl dažniausiai užsikrečiama uždarose patalpose. Vėjaraupių inkubacinis laikotarpis trunka 11–21 dieną (dažniausiai 14–17 dienų). Užsikrėtusysis pavojingas aplinkiniams tampa paskutinėmis inkubacinio laikotarpio dienomis. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia praėjus 2–3 savaitėms po užsikrėtimo. Užkrėsti kitus sergantis žmogus gali likus 1–2 dienoms iki bėrimo atsiradimo ir visą laiką tol, kol bėrimas virsta šašais (apie savaitę).
Kaip galima išvengti ligos?
Nors visuomenėje yra įprasta manyti, kad vėjaraupiai – lengva vaikiška liga, kuria persirgti būtina, visgi rekomenduojama nuo jos vaikus paskiepyti, kadangi neretai pasitaiko ir itin sunkų ligos formų. Galimos vėjaraupių komplikacijos – odos ir poodžio ar minkštųjų audinių bakterinės infekcijos, pneumonija, smegenų uždegimas, kraujotakos sutrikimai, sepsis, dehidratacija. Rekomenduojama skiepyti anksčiau nesirgusius vaikus, lankančius vaikų ugdymo įstaigas, sergančius lėtinėmis ligomis, su nusilpusia imunine sistema. Taip pat rekomenduojama skiepyti suaugusius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais; kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, tėvai, ruošiantys leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojai); asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis. Skiepijimo schemą sudaro dvi dozės. Dėl skiepijimo nuo vėjaraupių rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Nors skiepai negali 100 proc. apsaugoti nuo šios užkrečiamosios ligos, susirgimų po pilno pasiskiepijimo pasitaiko ypač retai, įprastai tokiais atvejais simptomai būna lengvesni (gali nebūti niežtinčių pūslelių, o tik raudonos dėmelės, kartais išvengiama karščiavimo).
Asmeniui, kuriam pasireiškė vėjaraupiams būdingi simptomai (odos bėrimas, karščiavimas), nedelsiant rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.