Šių metų kovo 7 d. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete (VU MF) vyko Kontaktų mugė ir diskusija „Žmogiškųjų išteklių politika Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje“, kuriose dalyvavo Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus savivaldybės gydytoja (vyr. specialistė) Eligija Židonienė ir VšĮ Utenos ligoninės Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Birutė Grobovienė.
Renginių metu specialistės bendravo su Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanu prof. Vytautu Kasiulevičiumi ir kitais fakulteto darbuotojais, susitiko su uteniškiais Medicinos fakulteto studentais, bendravo su gydytojais rezidentais, besidominčiais darbu VšĮ Utenos ligoninėje ir VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centre, supažindino studentus su Utenos rajono savivaldybės programomis, skirtomis trūkstamų specialybių gydytojų motyvavimui dirbti Utenos rajono savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose , jaunoms šeimoms remti.
„Pagal 2023 m. STRATA prognozę, 2030 m. Lietuvoje trūks įvairių specialybių gydytojų ir slaugytojų. Pavyzdžiui, trūks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 55 geriatrų, 106 akušerių-ginekologų ir t. t. Matome daugybę laisvų darbo vietų, ir tai yra didžiulė problema. Taigi pirmiausia turime klausti: su kokiais iššūkiais šiuo metu tenka susidurti studijas baigiantiems jauniesiems medikams, kokie veiksniai sveikatos sistemos viduje ir už jos ribų lemia jų apsisprendimą pasirinkti darbovietę?“ – diskusiją pradėjo VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius.
„Pagrindinis iššūkis būsimiesiems medikams yra darbo vietos pasirinkimas. Pirmiausia tai – prioritetų klausimas: jeigu norima gero atlyginimo, patogaus gyvenimo ir pan. – renkamasi darbuotis didmiestyje, o jeigu – daugiau praktikos, įgūdžių, savarankiško darbo – regionuose. Man atrodo, šiandieną regionuose siūloma tiek darbo vietų, savivaldybės yra sukūrusios įvairiausias programas, tad belieka tiesiog pasirinkti ir, žinoma, sąžiningai atlikti savo pasirinktos profesijos funkcijas. Mediko darbas yra pašaukimas“, – įsitikinęs kalbėjo Lietuvos Respublikos Seimo narys ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Anot Ministrės Pirmininkės patarėjos sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais dr. Živilės Gudlevičienės, veikiausiai, jaunas medikas rinksis darbo vietą pagal darbo užmokestį, tuomet – pagal darbo aplinką bei santykius su kolegomis (regionuose vis dar labai gaji mobingo problema), galiausiai jam rūpės kiek įmanoma geresnės darbo sąlygos (išmokos, aplinkos infrastruktūra, susisiekimas ir pan.). „Vis tik jeigu kalbame apie jaunus medikus, kurie pasirenka išvykti iš Lietuvos, tai jie atsižvelgia ir į kokybę: ar vadovas, dėstytojas, mentorius sugebės perduoti kokybišką patirtį. Šitai tikrai labai dažnai girdžiu iš jaunosios kartos, kuri nesirenka dirbti net ir didžiosiose Lietuvos ligoninėse, rodos, siūlančiose tikrai nemažai galimybių“, – teigė dr. Živilė Gudlevičienė.
„Turbūt geriausiai į klausimą apie motyvaciją tegalėtų atsakyti patys medicinos studentai. Mediko darbas iš tiesų yra kitoks, kaip kolega minėjo, tai – pašaukimo profesija. Medicinos studentai mokosi ilgiau, tuo metu, greičiausiai, nedirba, o pabaigę studijas – turi gauti tinkamą atlyginimą, kad galėtų „pasivyti“ tuos metus. Gyventi norime visi, todėl neišvengiamai sugrįšime ir prie finansinių, ir prie aplinkos naudų bei kitų svarbių klausimų“, – kalbėjo Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič. Pasak politiko, svarbiausi faktoriai jaunajam medikui vis tik yra lūkesčius atitinkanti finansinė padėtis, būsto politika, kokioje aplinkoje teks darbuotis (regionai gali atrodyti mažiau patrauklūs nei priemiesčiai). „Tai yra ir regioninės politikos klausimas: kaip savivaldybės gali plėtoti pačią infrastruktūrą? Ar gebame užtikrinti, kad visa Lietuva atrodytų tokia patraukli, jog į regionus atvyktų skirtingi specialistai bei norėtų ten gyventi ir dirbti? Ar galime užtikrinti kažkokius tankesnius centrus, kuriuose būtų siūlomos viešosios paslaugos, kaip minėtos švietimo įstaigos ir pan.?“ – svarbius klausimus kelė Vilniaus rajono savivaldybės meras.
Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė akcentavo geros darbo aplinkos ir santykių su vadovais svarbą jauniesiems medikams: „Bendravome su ne viena jaunujų gydytojų asociacija, rezidentų atstovais, klausdami, kas jiems yra svarbu. Daug jų išsakytų dalykų, tokių kaip finansiniai motyvai, būsto politika bei kiti, kolegos jau paminėjo, tačiau vienas svarbiausių vis tik buvo geras vidinis organizacinis klimatas. Čia reikėtų išskirti keletą lygmenų. Pirmiausia, yra organizacija bei jos įvaizdis: ar jaunas medikas norės tapatintis su konkrečia organizacija, būti jos dalimi? Tuomet – vadovavimo lygmuo: jauni gydytojai pasidalino lūkesčiais turėti pagarbų santykį su vadovais, galimybes mokytis, įgyti patirties, taip pat – sulaukti pagalbos, kai jos reikia. Tai susiję su vadovų, mentorių kompetencijomis ir praktikomis.“
„Diskutuojame su jaunimu, įvairiomis asociacijomis, domimės užsienio patirimi, atliktais tyrimais – reikšmingiausias motyvas vis tik nėra finansinis“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė. Anot jos, darbo aplinka, organizacinė kultūra, kaip asmuo jaučiasi įsidarbinęs įstaigoje, kaip jam pavyksta įsilieti į kolektyvą, socialinę aplinką mieste, ar jis turi veiklos ir panašūs aspektai turi didžiausią reikšmę jauniesiems medikams renkantis darbovietę. „Specialistus pritraukti yra sunku, tačiau dar sunkiau yra juos išlaikyti. Čia ir turėtų būti sutelktas didžiausias dėmesys“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotoja.
„Norėčiau akcentuoti du dalykus: atyginimas nebėra svarbiausias faktorius. Žmogus renkasi tą darbovietę, kurioje jį laiko žmogumi ir jis gali oriai save realizuoti. Taip yra ne vien medicinos, bet ir kituose sektoriuose. Susiduręs su konfrontacija, priešiškumu Lietuvoje, jaunas medikas išvyks ten, kur galės uždirbti daugiau, gyvento oriau ir būti visuomenėje labiau gerbiamu. Įtakos turi ne vien tai, kokia yra sveikatos sistema Lietuvoje, bet ir koks apskritai yra gyvenimas ir kultūra mūsų šalyje“, – kalbėjo VU Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis.
VU Medicinos fakulteto Rezidentų tarybos pirmininkas Mantas Jokubaitis padėkojo diskusijos dalyviams už įsigilinimą į rezidentų problemas bei akcentavo dar neaptartą, tačiau jauniesiems medikams ypač aktualų kompetencijų klausimą. „Ar aš sugebėsiu dirbti vienas pats, be kito pagalbos? Šis klausimas susijęs su mentorių poreikiu – tiek universitetinėje bazėje, tiek ne universitetinėje, juo labiau – regionuose. Mentorius – įstatymiškai įvesta, tačiau įstaigų praktikoje vis dar neturinti savo atitikmens sąvoka. Žinojimas, kad esi komandos dalis, esi gerbiamas, gali pasitarti, turi mentorių ir nebūsi paliktas vienas – nulemia daugiau nei geras atlyginimas“, – teigė Rezidentų tarybos pirmininkas.
Primename, kad diskusija „Žmogiškųjų išteklių politika Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje“ vyko VU Medicinos fakulteto organizuotos „Kontaktų mugės“ metu. Dienos trukmės renginyje visų studijų pakopų ir programų Medicinos fakulteto studentai, rezidentai ir alumnai turėjo galimybę susitikti su potencialiais darbdaviais – atstovais iš daugiau nei 30-ies žinomiausių Lietuvos valstybinių bei privačių sveikatos priežiūros įstaigų ir įmonių, tokių kaip VUL Santaros klinikos, VUL Žalgirio klinika, „Affidea Lietuva“, „Antėja“, „InMedica“, Centro poliklinika, „Eurovaistinė“, „Camelia“, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė ir kt. Kviestiniai „VU Medicinos fakulteto Kontaktų mugės“ dalyviai buvo parengę stendinius bei keliolikos minučių trukmės pranešimus, kurių metu supažindino fakulteto bendruomenę su reprezentuojamomis įstaigomis. Gerai žinomų sveikatos įstaigų atstovai taip pat organizavo greituosius darbo pokalbius – penkminutes, kurių metu Medicinos fakulteto studentai, gydytojai rezidentai ir alumnai galėjo prisistatyti, užmegzti reikalingas ir naudingas pažintis potencialiam įsidarbinimui.
Informaciją parengė: Utenos rajono savivaldybės administracija