UTENOS KULTŪROJE – AUKSO AMŽIUS

Spausdinti

IMG 5425 CustomUtenos kultūrinėje padangėje pastaraisiais mėnesiais vyksta neįtikėtini dalykai. Praėjusį rudenį Utenos kultūros centro (toliau – Centro) direktoriumi tapęs Erikas Druskinas su savo vadovaujamu kolektyvu paneigė visus mitus apie kultūrinę provinciją. Tai, ką daro kultūros darbuotojai, Utenoje dar nėra buvę, į jų organizuojamus renginius žmonės plūsta ir iš aplinkinių rajonų. Apie naujus vėjus kultūrinėje veikloje kalbamės su Centro direktoriumi Eriku Druskinu.

Prabėgo daugiau nei šimtas dienų, kai tapote direktoriumi. Ar jau pradėjote įgyvendinti savo programą minimum?
Mano programa visada būna maksimum, nes aš niekada negalvoju apie minimum ir dėl to labai skubu dirbti. Galbūt kai kuriuos žmones tai net erzina, galbūt yra tokių, kurie nesupranta tokio mano skubėjimo. Ne paslaptis, kad biudžetinėse įstaigose yra įsisenėjusių įpročių neskubėti, jei galima, atidėti darbą rytdienai arba iš viso jo nebedaryti. Nesu įpratęs dirbti lėtai ir dirbti mažai. Žiūrovai tą stipriai jaučia, tai rodo renginių gausa Centre.
Per beprotiškai trumpą laiką mums pavyko surengti teatrų festivalį „Pjero dienos", nors daug kas tuo netikėjo, sakė, kad tai neįmanoma. Kai kas gąsdino, kad nebus žiūrovų, kad Utenoje yra tik „Domino" teatro gerbėjų, o kitokio žanro spektaklių uteniškiams neva nereikia. Nuo festivalio pradžios teatro gerbėjai išvydo daug įvairaus žanro spektaklių, ne vienas jų sulaukė pilnos salės žiūrovų, o kai kam spektaklio metu teko nepatogiai atsisėsti ir ant pristatomos kėdės arba pastovėti.
2018 metų pabaigoje renginių skaičių, palyginti su 2017 metais, padidinome du kartus. Tai – beprotiški skaičiai. Žiūrovų skaičius auga ne dienom, o valandom, nes ėmėme daryti tai, ko anksčiau Centras nedarydavo. Pasirodo, žiūrovams reikėjo kultūrinių siurprizų – spektaklių, koncertų, naujametinio renginio ir lauke, ir viduje, ir renginių mikrorajonuose.
Lauko renginiuose dalyvauja nepalyginamai daugiau žmonių nei anksčiau. Kalėdinės eglutės įžiebimo šventėje per visą dieną apsilankė apie 8–10 tūkst. žmonių. Šventėje sutikau ne vieną anykštėną, rokiškėną, buvo atvažiavusiųjų iš Ignalinos, Molėtų. Tai labai džiugina, nes renginys buvo reklamuojamas ir kituose rajonuose. Centro darbuotojai turi daug idėjų, sugeba padaryti labai gražių dalykų – tai ir meškinų pora, tai ir pasakų personažai, kurie supo Centrą naujametiniu laikotarpiu.
Apie penkis tūkst. žiūrovų susirinko į Centro aikštę naujamečio renginio metu. To Utenoje niekada nėra buvę. Buvo fantastiška matyti pilną aikštę žmonių. Pirmą kartą įvyko Trijų karalių šventė, kurioje sulaukėme apie tūkstantį miestelėnų ir jų svečių, naujai šventei tai pakankamai daug žmonių.

Neįtikėtina, bet uteniškiai ėmė gausiai lankytis net valstybinėse šventėse. Anksčiau tuo pasidžiaugti negalėjome.
Sausio 13-osios renginių ciklas mums buvo nepaprastas stebuklas Dvi dienas iš eilės Centro salės buvo pilnos žiūrovų, per šią šventę apsilankė apie du tūkst. žiūrovų. Tiek žiūrovų padėkų, kiek pastaruoju metu sulaukia Centras, jau seniai girdėjo. Žmonės mums dėkoja praktiškai po kiekvieno renginio, rašo man į feisbuką padėkos žinutes. Svarbiausia, kad žmonės patikėjo mumis. Uteniškiai pradėjo planuoti savo laiką, pradėjo stebėti renginių programas, rinktis, kur eis. Grįžtamoji reakcija skatina daryti dar daugiau. Mes keičiam renginių tradicijas, nes anksčiau valstybinės šventės būdavo švenčiamos pusvalandį ar valandą. Žiūrovai jau nesuprastų, jei Vasario 16-osios renginys vyktų tik valandą. Švęsti šventes visą dieną mieste jau tampa norma.

Dabar stipriai rengiamės Vasario 16-osios šventei. Vasario 16-osios renginių ciklas prasidės Valentino dieną ir vadinsis „Mes mylim Lietuvą". Mes nenorim banalios šventės, norim kitokios, kad žmonės negalvotų tik apie savo jausmus. Žiūrovų laukia siurprizas – kinas lauke, žmonės galės atvažiuoti žiūrėti filmų iš savo automobilių, tam ieškom tinkamos erdvės.

Ar nebaugina Jūsų, kad per aukštai išsikėlėte kartelę – ir sau, ir savo kolektyvui? Dirbdami tokiu tempu kūrybinį darbą galite greitai išsikvėpti.
Suprantama, negalim visko tobulai padaryti, to nieks negali, bet mes labai stengiamės daryti gerai.
Į kai kuriuos renginius yra rizika negauti bilietų, todėl juos reikia gaudyti tuoj pat. Utena atranda daug naujų kultūrinių pasiūlymų, o žiūrovai naujų kultūrinių ir emocinių potyrių ir pojūčių. Jau galvojam apie Užgavėnes, Kovo 11-ąją irgi bus puiki šventė, mąstom apie Atvelykį, jo šventes gyvenamuosiuose mikrorajonuose, gegužę laukia šeimų šventė. Žmonės jau klausia, ar tiek renginių vyks ir vasarą. Utena vasarą tikrai nemiegos, gyvens gražiai, šviesiai. Renginiai persikels ten, kur gražu – į parkus, ežerų pakrantes, mikrorajonus, vyks vakaruškos su kapelomis, pasišokimais.
Bus rengiami muzikiniai sekmadieniai, jų metu daugiausia skambės klasikinė muzika, nes pramoginei skirta pakankamai dėmesio. Mes siekiame, kad Utenos bendruomenė augtų kultūrine ir dvasine prasme, kad neleistų laisvalaikio tik prie TV ekranų, brandintų save, atrastų tikrąsias vertybes, atsiribotų nuo neigiamos informacijos, skleidžiamos žiniasklaidoje.
Net miesto kavinėse po mūsų renginių padaugėjo klientų, nes prasidėjo grandininė reakcija. Kultūros darbuotojai prisideda, kad Utenoje padidėtų vartojimas, vystytųsi ne tik kultūros, bet ir žiedinė ekonomika.
Kai į Centro renginį suplūsta beveik 600 žiūrovų, ir taip jau buvo ne vieną kartą, atsiranda problemų, kaip juos aptarnauti. Todėl galvojam apie savanorius, kurie padėtų rūbinėje, o už tai nemokamai galėtų pažiūrėti spektaklį. Tai – įprasta praktika didžiuosiuose miestuose ir visame pasaulyje.

Kokios dar permainos vyksta žiūrovams plačiai duris atvėrusiame Centre?
Anksčiau Centras savaitgaliais dažniausia būdavo uždarytas, nes renginiai vykdavo penktadieniais. Mūsų požiūris skiriasi, dėl to persitvarkom. Centro pagrindinė funkcija – organizuoti miesto bendruomenės laisvalaikį ir renginius. Brandiname idėją, kad šeštadienis Utenoje taptų tradicine teatro diena. Kodėl šeštadienį? Todėl, kad žmonės šeštadienį praktiškai neturi ką veikti.
Žiūrovas turi įprasti prie tradicijos, todėl renginių planą dėliosime taip, kad viena savaitės diena bus skirta spektakliams vaikams, kita – pramoginės muzikos koncertams, trečia – klubiniams renginiams ir t.t.
Pradėjus įgyvendinti naujas veiklas mums irgi iškilo naujų iššūkių. Nes mes irgi ne viską mokame, trūksta ir aptarnavimo kultūros, ir subtilumo, kaip bendrauti su skirtingomis lankytojų grupėmis. Kultūros darbuotojas turi priimti žiūrovą su bet kokiomis emocijomis, o išleisti tik su gražiomis.

Dalis žiūrovų yra nepatenkinti, neva Jūs uždraudėte atvažiuoti „Domino" teatrui.
Niekas to daryti nesirengia. Skambino „Domino" teatro vadybininkė ir norėjo atvežti spektaklį jiems pageidaujamą dieną. Tą dieną Centre vyks kitas suplanuotas renginys, todėl atvežti premjerinį spektaklį pasiūliau kitu laiku.

Lengviausia yra eiti kartu su minia, bet Jūs pasirinkote kitokį kelią – eiti prieš minią. Ar nebijote tapti nemylimu ir nepageidaujamu vadovu?
Vadovas negali būti populiarus ir mylimas dėl to, kad staiga kažkam reikia pradėti dirbti, rūpintis reklama, vadyba, nes daug metų to nebuvo daroma arba daroma bet kaip. Tie kultūros darbuotojai, kurie neieško priešpriešos, daro nuostabius renginius.
Mūsų laukia labai sudėtingas pokyčių etapas. Norime, kad miestas mus palaikytų, nes Utena pradėjo gražų, šviesų kultūrinio gyvenimo etapą.

IMG 5425 Custom

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Daugiau informacijos apie slapukus ir kaip juos ištrinti rasite čia.

  
EU Cookie Directive Module Information