Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug kalbama apie invazinio augalo Sosnovskio barščio paplitimą Lietuvoje. Ne išimtis ir Utenos rajonas. 2017 metais Utenos rajone nustatyta 15 Sosnovskio barščių augimviečių. Didžiausias plotas – 3,5 ha su Sosnovskio barščiais plyti privačiuose sklypuose Stapšėnų kaime Tauragnų seniunujoje. Kitos mažesnį plotą (nuo 0,01 iki 0,5 ha) užimančios teritorijos aptinkamos Bajoriškių k., Antalgės k., Leliūnų k., Tautgirių k., Saldutiškio mstl., Pučkoriškių k., Akmeniškių k., Šeimaties k., Ilčiukų k., Užpalių k., Kuprių k., Traidžiūnų k., ir Grybelių k.
Liepos ir rugpjūčio mėnesiai – laikas, kuomet invazinis augalas Sosnovskio barštis pasiekia augimo piką. Ši invazinė rūšis mūsų šalyje šaknis suleido praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje, kai jį bandyta auginti kaip pašarinį augalą. Taip pat buvo auginamas parkuose ir gėlynuose, kaip dekoratyvinis augalas. Sasnovskio barštis dėl savo išskirstinių išvaizdos savybių atrodo iš ties įspūdingai, jis gali užaugti net iki 5 m ir turi tvirtą šakotą stiebą bei didelius lapus, kurių ilgis siekia 50 cm, tačiau tokie masyvūs lapai sukuria pavėsį vietiniams augalams ir neleidžia jiems augti. Vietose, kuriose pradeda augti ši invazinė rūšis, labai sumažėja biologinė įvairovė, išnyksta teritorijai būdingos augalų rūšys. Dėl savo subrandinamų sėklų gausos sparčiai augdamas ir vietomis suformuodamas didelius sąžalynus Sosnovskio barštis nustelbia beveik visus augalus, be to išskiria medžiagą – izopsoroleną, kuri slopina kitų rūšių augalų sėklų dygimą.
Sosnovskio barštis yra pavojingas ir žmogui. Augalo sultyse yra furanokumarino, kuris patekęs ant žmogaus odos padidina jautrumą saulės šviesai, todėl augalo sulčių paveikta oda, pabuvusi saulėje po kelių dienų parausta, iššoka skausmingos pūslės, galimi netgi 1–3 laipsnio nudegimai. Tokie nudegimai dažniausia atsiranda nesilaikant saugumo priemonių juos šienaujant. Taip pat neretai nukenčia vaikai, žaisdami teritorijose, kur paplitusi ši invazinė rūšis ir nežinodami apie augalo keliamus pavojus. Yra buvę atvejų, kuomet vaikai Sosnovskio barščių stiebus naudojo žaidimams. Invazinio augalo sulčių ir saulės šviesos pažeistos vietos gyja ilgai ir sunkiai, neretai lieka randai, todėl pastebėjus nudegimo požymius, būtina kreiptis į gydytojus.
Sosnovskio barščius naikinti galima ariant plotus kuriuose jie aptinkami, tačiau svarbu prieš tai surinkti ir utilizuoti (geriausia deginti) pernykščius augalų stiebus, tai geriausia daryti žiemą arba pavasarį. Kitas šio invazinio augalo naikinimo būdas – uždengti plotą geotekstile, tokiu būdu negavus šviesos žūsta visa augalija. Taip pat Sosnovskio barščius galima naikinti naudojant herbicidus arba šienaujant (veiksmingiausia augalams pasiekus 50 cm aukštį). Naudojant pastarąjį naikinimo būdą, būtina užsitikrinti apsaugos priemones, t. y. vilkėti visą kūną dengiančius drabužius, mūvėti guminius batus ir pirštines bei apsaugoti veidą nuo galimo augalo sulčių patekimo ant jo. Rekomenduojama Sosnovskio barščius šienauti vakarais, saulei leidžiantis arba apsiniaukusią dieną, taip išvengiama fotocheminės reakcijos sultims patekus ant odos.
Parengta pagal:
D. Augutis, A. Gintaras, R. Karpuška, Invazinių rūšių gausos reguliavimas Lietuvoje, 2015 m. ir Utenos rajono savivaldybės administracijos informaciją
gpklinika.lt: randų šalinimo plastinės operacijos